- pirmonis
- pirmonìs sf. (3a) NdŽ, pirmonìs -iẽs sm. KI407; CI612, B, H, R 1. R, B, K žr. pirmuonis 1. 2. pirmasis tarp kitų: Sveikinkite Epenetą, mano mieliausįjį, kurs yra pirmonis tarp tų iš Akajos BbPvR16,5. Šitas avilys du pirmonių spiečiu leido LC1884,39. Šitą pirmonį veik daugiaus pasekė Ns1832,3.
Dictionary of the Lithuanian Language.
